„Paskalio memorialas“ arba „Paskalio amuletas“Ar tekstas siauroje pergamento juostelėje yra savotiškas mistinio nušvitimo, kurį patyrė Blaise Pascal 1654 m. Lapkričio 23–24 d., Santrauka. Iki mirties jis laikė švarko pamušalu.
Šis dokumentas žymi lūžio tašką didžiojo mokslininko gyvenime - jo „antrąjį kreipimąsi“. Šį „memorialą“ tyrėjai vertina kaip paskutiniųjų Paskalio gyvenimo metų „programą“, kurią neabejotinai įrodo ir jo literatūrinė veikla šiais metais.
Daugiau apie genijaus gyvenimą ir mokslinę veiklą skaitykite Blaise'o Pascalo biografijoje. Taip pat rekomenduojame atkreipti dėmesį į pasirinktas Paskalio mintis, kur surinkome svarbiausias jo garsiojo kūrinio „Mintys“ citatas.
Garsus literatūros kritikas Borisas Tarasovas rašo:
Memorialas yra išskirtinės biografinės reikšmės dokumentas. Reikia tik įsivaizduoti, kad jis niekada nebuvo atrastas, nes Paskalio gyvenime neišvengiamai atsiranda tam tikra neperžengiama sritis, paslaptinga tyrinėtojams ir jo biografijai bei jo darbams.
Filme „Memorial“ Pascalas sukyla prieš save, ir jis tai daro su tokiu aistringu įsitikinimu, kad žmonijos istorijoje nėra tiek daug pavyzdžių. Kad ir kokios nesuprantamos mums būtų „Memorial“ rašymo aplinkybės, neįmanoma suprasti paties Pascalio nežinant šio dokumento.
Įdomus faktas yra tas, kad „Memorialo“ tekstas, kuris tiek turiniu, tiek stiliumi ryškiai skiriasi nuo visų Pascalo kūrinių, pirmiausia buvo užrašytas ant popieriaus, o po kelių valandų jis buvo visiškai perrašytas ant pergamento.
„Paskalio memorialas“ buvo atrastas netyčia po mokslininko mirties: drabužius tvarkęs tarnas rado dokumentą, įsiūtą į savo kamzio grindis, kartu su juodraščiu. Paskalis slėpė tai, kas nutiko, nuo visų, net nuo jaunesnės sesers Jacqueline, kurią jis labai mylėjo ir su kuria buvo dvasiškai artimas.
Žemiau pateikiamas Paskalio memorialo teksto vertimas.
Paskalio atminimo tekstas
Malonės metai 1654 m
Lapkričio 23 d., Pirmadienis, yra šv. Popiežiaus Klemenso, kankinio ir kitų kankinių diena.
Kankinio šventojo Chrysogonus ir kitų išvakarės. Nuo maždaug dešimties su puse vakaro iki pusės vidurnakčio.
UGNIS
Abraomo Dievas, Izaoko Dievas, Jokūbo Dievas,
bet ne filosofų ir mokslininkų Dievas.
Pasitikėjimas. Pasitikėjimas. Jausmas, džiaugsmas, ramybė.
Jėzaus Kristaus Dievas.
Deum meum et Deum vestrum (mano ir tavo Dievas).
Tavo Dievas bus mano Dievas.
Pamiršus pasaulį ir viską, išskyrus Dievą.
Jį galima gauti tik Evangelijoje nurodytais keliais.
Žmogaus sielos didybė.
Teisusis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, bet aš tave pažinau.
Džiaugsmas, džiaugsmas, džiaugsmas, džiaugsmo ašaros.
Buvau atskirta nuo jo.
Dereliquerunt me fontem aquae vivae (mane paliko gyvojo vandens šaltiniai)
Dieve mano, ar paliksi mane?
Tebūnie aš amžinai nuo jo atskirtas.
Tai amžinas gyvenimas, kad jie pažintų tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir I.Kh.
Jėzus Kristus
Jėzus Kristus
Buvau atskirta nuo jo. Aš pabėgau nuo jo, neigiau jį, nukryžiavau.
Tegul niekada nebūsiu atskirtas nuo jo!
Jis gali būti išsaugotas tik Evangelijoje nurodytais būdais.
Atsisakymas yra visiškas ir mielas.
Visiškas paklusnumas Jėzui Kristui ir mano išpažintojui.
Amžinas džiaugsmas dėl didvyriškumo dienos žemėje.
Nepamiršti pamokslai tuos. Amen (ar negaliu pamiršti Tavo nurodymų. Amen).
