Smegenų veiklos gerinimas yra labai populiarus dalykas. Juk kiekvienas žmogus nori pavargti, bent jau mažiau nei jo priešininkas. Būtent smegenų veiklos padidėjimas arba proto ištvermės padidėjimas, kurį mes apsvarstysime šiame straipsnyje.
Beje, jei norite tapti protingesni, atkreipkite dėmesį į 8 smegenų vystymosi būdus (įskaitant garsųjį Pitagoro metodą).
Kodėl taip svarbu pagerinti smegenų veiklą? Faktas yra tas, kad nesvarbu, koks stiprus žmogus yra, jei jis pavargs dvigubai greičiau nei silpnesnis, bet ištvermingas varžovas, greičiausiai jis bus prastesnis už jį.
Šiuo atveju kyla klausimas: kas lemia smegenų ištvermę ir kodėl jos vaidina tokį rimtą vaidmenį mūsų spektaklyje?
Šį klausimą nagrinėjo grupė mokslininkų iš Rusijos mokslų akademijos aukštojo nervų aktyvumo ir neurofiziologijos instituto. Plačiau apie jų ilgalaikių eksperimentų rezultatus galite paskaityti iškilaus rusų psichofiziologo, medicinos mokslų daktaro ir Rusijos mokslų akademijos akademiko - P.V. Simonova - „Motyvuotos smegenys“.
Mokslininkai nustatė, kad žmonėms, turintiems didelį našumą, būdingas pakaitinis dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių aktyvavimas.
Tarsi nešiodamas sunkų krepšį nešiotiesi jį viena ranka, bet nuolat keisdamas ranką.
Asmenims, turintiems mažą efektyvumą, būdingas sustingęs kairiojo pusrutulio aktyvavimas.
Čia būtina patikslinti, kad kairiojo smegenų pusrutulio struktūros yra atsakingos už veiklos stereotipų formavimąsi, o dešiniojo - už jų mechaninį įgyvendinimą.
Tai yra, kai pirmą kartą gyvenime dirbame nepažįstamą darbą (mokomės vaikščioti, piešti, groti muzikos instrumentu ar rašyti aklojo metodu), tada dar nėra susiformavęs veiklos stereotipas, dėl kurio kairysis pusrutulis dirba visu pajėgumu.
Susiformavus stereotipui, kairysis pusrutulis pradeda ilsėtis, o dešinysis pusrutulis, priešingai, sujungia ir stebi mechaninį jau suformuoto stereotipo vykdymą.
Ir jei vaikštant ir grojant gitara viskas atrodo gana paprasta, tai dirbant protinį darbą situacija yra daug sudėtingesnė. Iš tiesų joje kartu su senomis užduotimis nuolat atsiranda naujų.
- Žmonės su prastas smegenų darbas skiriasi tuo, kad nesugeba „išsijungti“, tai yra suteikti poilsio kairiajam pusrutuliui, nes nesąmoningai tiki, kad be nuolatinės kontrolės užduotis nebus atlikta. Tiesą sakant, tai yra neurofiziologinis sprendimas, kuris šiandien vadinamas madingu žodžiu „perfekcionizmas“.
- Žmonės su didelis smegenų darbas, nesąmoningai siejasi su paprasčiau atliekama užduotimi, tai yra, leidžia kairiajam pusrutuliui pailsėti, pereinant prie savotiško „autopiloto“.
Taigi daroma išvada, kad žmonės, turintys žemą našumą, klaidingai mano, kad be nuolatinio kairiojo pusrutulio valdymo užduotis nebus atlikta.
Kitaip tariant, normaliam žmogui pavargstant, prie užduoties yra prijungtas adaptacijos mechanizmas, kuris keičia nervų sistemos būseną.
Jei šis mechanizmas neveikia tinkamai, smegenų veikla pastebimai sumažėja.
Įsivaizduokite, kad eidami jūs kontroliuojate kiekvieną žingsnį. Čia kūnas pasilenkia į priekį, jūs sakote sau „dėmesys, aš krentu“. Toliau, norėdami išlaikyti pusiausvyrą, toliau galvojate ir duodate komandą raumenims, kad jie stumtų priešingą koją į priekį. Šioje situacijoje eidami jūs pavargsite itin greitai, nes kairysis pusrutulis nuolat stebės dešiniojo teisingumą.
Kai sistema veikia taip, kaip turėtų, visas procesas atliekamas mechaniškai.
Norėdami supaprastinti, galime pasakyti, kad kairiajam pusrutuliui įvaldžius naujo tipo veiklą, smegenyse suveikia jungiklis, kuris perduoda užduoties kontrolę dešiniajam pusrutuliui.
Bet kas, jei šis jungiklis laikysis? Tam mes paruošėme jums specialią mankštą.
Smegenų pusrutulių sinchronizavimas
Smegenų pusrutulių darbą galima sinchronizuoti naudojant neįprastą pratimą, pagrįstą „Stroop“ efektu.
Jo esmė yra tokia: per trumpiausią įmanomą laiką reikia palyginti parašytą žodį ir jo spalvą, o tada pavadinti spalvą.
Spalvą ir tekstą suvokia skirtingos pusrutulių dalys. Štai kodėl reguliarūs užsiėmimai su šiuo pratimu padės jums sinchronizuoti pusrutulių darbą, išmokti greitai juos perjungti.
Stroop testas
Taigi labai greitai įvardykite žodžio SPALVĄ, kad:
Jei sėkmingai užpildėte visas eilutes, išbandykite šį atsitiktinį pratimą.
Šiais laikais šis pratimas, geriau žinomas kaip „Stroop Test“, yra plačiai naudojamas kognityvinio mąstymo lankstumui diagnozuoti, o jo pagrindu atliekamos užduotys dažnai įtraukiamos į saviugdos ir smegenų lavinimo programas.
Beje, atskirame straipsnyje nagrinėjome dažniausiai pasitaikančias kognityvines tendencijas (arba mąstymo klaidas).
Jei atliksite šį pratimą bent kartą per savaitę, jūsų smegenys taps daug atsparesnės, o jo atlikimas jus maloniai nustebins.
Dabar jūs žinote, kaip pagerinti protinę veiklą naudojant unikalią smegenų vystymosi techniką.
