Kas yra pramoninė civilizacija ne visi žino. Šiai temai mokykloje skiriamas didelis dėmesys, nes ji suvaidino didžiulį vaidmenį žmonijos istorijoje.
Apskritai industrializacija yra spartesnio socialinio ir ekonominio perėjimo iš tradicinio vystymosi etapo į pramoninį procesas, kuriame ekonomikoje vyrauja pramoninė gamyba (ypač tokiose pramonės šakose kaip energetika ir metalurgija).
Kažkada žmonės turėjo išleisti didžiules pastangas, norėdami gauti savo maisto ar drabužių. Pavyzdžiui, eidamas medžioti su ietimi ar kitu primityviu ginklu, žmogus rizikuoja, kad žvėris jį nužudys.
Visai neseniai savijauta labai priklausė nuo fizinio darbo, dėl kurio tik stipriausi gavo „vietą saulėje“. Tačiau atėjus ir vystantis industrializacijai viskas pasikeitė. Jei anksčiau daug kas priklausė nuo natūralių sąlygų, vietos ir daugybės kitų veiksnių, šiandien žmogus gali gyventi patogiai, net jei nėra upių, derlingo dirvožemio, fosilijų ir kt.
Pramoninė civilizacija leido daugeliui žmonių susitvarkyti savo gyvenimą protinėmis, o ne fizinėmis pastangomis. Moksliniu požiūriu industrializacija davė greitą impulsą pramonės plėtrai. Nemaža dalis gyventojų galėjo dirbti kvalifikuotą darbą. Jei ankstesnė jėga ir ištvermė gyvenime vaidino didelį vaidmenį, šiandien šie veiksniai išnyko antrame plane.
Visą sunkų ir pavojingą darbą daugiausia atlieka skirtingi mechanizmai, o tai reiškia, kad užduočiai sugaišti mažiau laiko ir padidėja efektyvumas. Žinoma, šiuolaikiniame pasaulyje yra daug pavojingų profesijų, tačiau, atsižvelgiant į praeitį, tokių darbuotojų gyvenimas yra daug mažiau linkęs į nelaimingus atsitikimus. Tai įrodo žymiai mažesnis mirtingumas „gaunant maistą“.
Taigi aktyvus mokslo laimėjimų naudojimas ir kvalifikuotos darbo jėgos gyventojų skaičiaus padidėjimas yra pagrindiniai aspektai, skiriantys industrinę visuomenę nuo agrarinės. Tuo pačiu metu daugelyje šalių ekonomika remiasi ne industrializacija, o žemės ūkio veikla. Tačiau tokių valstybių negalima vadinti tikrai išsivysčiusiomis ir ekonomiškai sėkmingomis.
