Kruvinasis krioklys yra nuostabus gamtos stebuklas, priverčiantis žmones kelti hipotezę, kad gyvybė Marse vis dar gali egzistuoti. Antarktidoje iš ledynų išteka raudona kraujo srovė, kuri tokiomis atšiauriomis sąlygomis atrodo keista. Ilgą laiką buvo svarstomi tik tokio reiškinio spėjimai, tačiau šiandien mokslininkai rado nuostabaus reiškinio paaiškinimą.
Kraujo kritimo tyrimo istorija
Pirmą kartą Griffithas Tayloras su keistu reiškiniu pasaulio pietuose susidūrė 1911 m. Pirmąją savo ekspedicijos dieną jis pasiekė sniego baltumo ledynus, kartais padengtus rausvomis dėmėmis. Dėl to, kad gamtoje jau yra buvę atvejų, kai vanduo nusidažo rausvu atspalviu, mokslininkas pasiūlė, kad kalti dumbliai. Vieta, iš kurios išeina keistas upelis, nuo tada tapo žinoma Tayloro ledynu jį atradusio mokslininko garbei.
Vėliau, 2004 m., Jillui Mikutskiui pasisekė savo akimis pamatyti, kaip iš ledynų teka Kraujo krioklys. Ji laukė šio reiškinio daugiau nei šešis mėnesius, nes gamtos reiškinys nėra pastovus. Ši unikali galimybė leido jai paimti tekančio vandens mėginius ir sužinoti rausvo atspalvio priežastį.
Patariame pažvelgti į Iguazu krioklį.
Kaip paaiškėjo, kaltos yra bakterijos, kurios prisitaikė išgyventi be deguonies ledo paslėptame gylyje. Prieš milijonus metų ežeras buvo padengtas ledo sluoksniais, dėl ko jame gyvenantiems organizmams neteko pragyvenimo. Tik nedaugelis iš jų išmoko maitintis geležimi, pavertę trivalentius junginius dvivalenčiais. Taigi yra daugybė rūdžių, kurios nudažo požeminio rezervuaro vandenį.
Kadangi deguonis ten nėra tiekiamas, druskos koncentracija yra kelis kartus didesnė nei gretimuose vandenyse. Šis kiekis neleidžia skysčiui užšalti net esant žemai temperatūrai, o kai susikaupia didelis vandens slėgis, jie išteka iš Teiloro ledyno ir dažo visą aplinkinį kraštą turtingu kruvinu atspalviu. Šio reginio nuotraukos užburia, nes atrodo, kad pati Žemė kraujuoja.
Ar Marse yra gyvybė?
Šis atradimas leido mokslininkams susimąstyti, ar Marso gilumoje yra tokių bakterijų, kurios gali išsiversti be deguonies. Tyrimai įrodo, kad panašūs reiškiniai buvo pastebėti skirtingose gretimos planetos vietose, tačiau niekas net neįsivaizdavo, kad reikia tirti ne paviršių, o gelmes. „Kruvinasis krioklys“ tapo sensacija, kuri paskatino naujus apmąstymus apie ateivių buvimą, nors ir paprasčiausių organizmų pavidalu.
